Apklausa apie knygas

Read More

Žiemos laikai

gražu
« 4 »

Nuotraukos

Read More
knygos 1
« 5 »
knygos 1
« 5 »

Programavimo savaitė gimnazijoje

Read More

Spalio 8-23 d. Europoje minima Programavimo savaitė (Code Week). Ši savaitė yra visuomeninė iniciatyva, kurios tikslas – visus sudominti programavimu, ugdyti skaitmeninį raštingumą. Mokydamiesi programuoti suvokiame sparčiai besikeičiantį pasaulį, geriau suprantame, kaip veikia technologijos, ir tobuliname savo įgūdžius bei gebėjimus, kad galėtume rasti naujų idėjų ir kurti inovacijas. Programavimo savaitė Europos mokyklose vyksta, nes skatina naujovių diegimą šalių švietimo sistemose, suteikia visiems mokiniams galimybę žengti savo, kaip skaitmeninio turinio kūrėjų, pirmuosius žingsnius, įgalina mokinius ir padeda jiems geriau suprasti supantį pasaulį.

Mūsų gimnazijoje spalio 10 d. ir spalio 13 d. II klasių programuotojams per IT pamokas vyko edukacinis renginys „Programavimas gali būti ir kitoks“ – tai įdomios ir kitokios programavimo pamokos, kurias vedė IVa klasės programuotojai Viltė Banevičiūtė, Nojus Tamašauskis, Gytis Gailius ir Gvidas Gajauskas. Gimnazistai išleido ir stendą „10 įdomių faktų apie programavimą“ – taip mokiniai sužinojo įdomios ir naudingos informacijos: yra daugiau nei 700 programavimo kalbų, pirmoji programuotoja buvo moteris, vis dar veikia pirmasis sukurtas tinklalapis, pirmasis kompiuterinis žaidimas sukurtas 1961 m., programavimas buvo naudojamas dar prieš išrandant kompiuterius, jauniausias akredituotas programuotojas buvo šešiametis ir kt. Per gimnazijos televiziją mokiniams buvo transliuojama informacinė medžiaga apie Programavimo savaitę, jos tikslus, dalyvius, apžvelgta Europos programavimo savaitės veikla nuo 2013 m. iki 2022 m.

https://www.jggimnazija.lt/?p=7986

Gimnazijos mokytojai mokėsi Islandijoje

Read More

Rengiantis Lietuvos švietimo sistemoje vykstantiems pokyčiams – iki 2024 metų pasiruošti įtraukiajam ugdymui, vieną spalio mėnesio savaitę Kelmės J. Graičiūno gimnazijos anglų kalbos mokytojos Ineta Leščiauskienė ir Rasa Rimidytė-Liekienė, fizikos mokytoja Rasa Gabšytė, muzikos mokytojas Svajūnas Klimas ir technologijų mokytojas Martynas Turevičius  dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Specialieji poreikiai ir įtraukusis ugdymas“. Kursai vyko Reikjavike, Islandijoje, juose dalyvauta pagal Erasmus+ projekto „Pažinti. Priimti. Mokyti(s)“, kurio koordinatorė I. Leščiauskienė, veiklos programą.

Šie specialiųjų poreikių ir įtraukiojo ugdymo mokymai – vieni iš Smart Teachers Play More organizacijos rengiamų kvalifikacijos tobulinimo kursų, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas mokymuisi, pasitikėjimo ir kūrybiškumo ugdymui žaidžiant, judant, ypatingą dėmesį skiriant sensoriniam ugdymui. Mokymai parengti bendradarbiaujant su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, jų mokytojais, šeimomis ir pagalbos specialistais. Kursus vedė kūrybinio meno praktikė iš Anglijos Rachel Bennett. Ji jau daugiau nei dvidešimt penkerius metus aktyviai dirba su mokymosi negalią turinčiais žmonėmis. Pastaruosius keturiolika metų Rachel Bennet aktyviai dalyvauja labdaros organizacijoje „Suffolk Artlink“, kurios nariai kuria ir pritaiko įtraukiąsias meno programas, skirtas palaikyti žmonių sveikatą ir gerovę ligoninėse, hospisuose, grupiniuose gyvenimo namuose, mokyklose ir bendruomenėse.

Kursų metu išgirdome įvairių įtraukiojo ugdymo patirčių. Mokėmės pamatyti ir įvardinti tai, ką jau darome šioje srityje. Dar kartą įsitikinome, kad mūsų mokinių išsilavinimas ir ateitis didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes, pedagogai, gebame pastebėti kiekvieną iš jų ir vertinti skirtingus jų gebėjimus, o įgyvendinant įtraukųjį ugdymą labiau nei bet kada turime užtikrinti, kad nė vienas mokinys neliktų nuošalyje. Mokymų metu lektorė mums ne kartą priminė, kad svarbios ne tik akademinės žinios, bet ir sudarytos sąlygos mokiniams ugdytis empatiją, užuojautą sau ir kitiems, pasitikėjimą savimi, savo galimybėmis pasiekti sėkmės įgyvendinant tikslus ir svajones. Mes, mokytojai, turime skatinti mokinius suvokti savo vertę ir vietą pasaulyje – net maži pokyčiai daro didelę įtaką mokinio gerovei.

Mokymų metu turėjome galimybę dalintis gerąja patirtimi – kursuose dalyvavo mokytojai iš įvairių Europos valstybių, taigi, dalinomės savo žiniomis ir įžvalgomis, įvairiais mokymo metodais. Mokėmės, kaip svarbu produktyviai bendradarbiauti su vietos bendruomene, įvairiomis institucijomis, kodėl būtina stiprinti bendravimą tarp mokytojų, mokinių, šeimų ir jų bendruomenių ir kaip šis bendradarbiavimas padeda ugdyti mokinių asmeninius gebėjimus. Ugdant specialiųjų poreikių mokinius turime nepamiršti ir skirtingų mokymo metodų – būtina įtraukti menus. Menai – tai sritis, kurioje atrasti savo gebėjimą, talentą ir taip patirti sėkmę gali kiekvienas. Įvairios  kūrybinės veiklos mažina atskirtį tarp gabių ir turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, sudaro vienodas sąlygas pažinti save, atrasti savo stipriąsias puses.

Lankėmės vienoje Islandijos mokykloje, susipažinome ir su Islandijos švietimo siekiais. Pagrindinis švietimo uždavinys – siekti, kad visi vaikai norėtų eiti į mokyklą ir joje gerai jaustųsi. Mokyklos remiasi saugumo, pagarbos, bendruomeniškumo vertybėmis. Didelis dėmesys skiriamas sveikos gyvensenos ugdymui per fizinį aktyvumą, privalomą kasdieninę veiklą lauke – šalia mokyklų yra baseinai, stadionai, gausu įvairių treniruoklių. Islandijos mokyklose ugdomi ne tik akademiniai, bet ir praktiniai įgūdžiai – visi mokiniai lanko dailės, muzikos, sporto, medžio apdirbimo, namų ruošos pamokas. Islandijoje, kaip ir kitose šiaurės šalyse, vadovaujamasi taisykle – įgalinti žmones gyventi kuo savarankiškesnį ir visavertišką gyvenimą.

Visų mokymų metu mes patyrėme daug ir gerų emocijų, profesionalių patarimų, įžvalgų. Supratome, kaip svarbu mokytojams nepamiršti rūpintis ir savimi, pasitikėti, paremti vieniems kitus, nes geras emocinis klimatas yra visų mokyklos bendruomenės narių gerovės pagrindas. Neišdildomą įspūdį paliko ir Islandijos gamta, kuria žavėjomės ekskursijų metu.

Tikime, jog šiuose mokymuose ne tik patys įgijome naujų žinių, patobulinome savo kompetencijas, bet ir prisidėsime prie sėkmingesnio pasiruošimo įtraukiajam ugdymui mokykloje.

Gimnazijoje paminėta Tarptautinė tolerancijos diena

Read More

Nuo 1995 m. UNESCO iniciatyva lapkričio 16 dieną daugelyje demokratinių valstybių minima Tarptautinė tolerancijos diena. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti šalies mokykloms kasmet siūlo vis kitą simbolį šiai dienai paminėti. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis – namas.

Pilietiškumo, etikos pamokų metu gimnazistai diskutavo apie tolerancijos svarbą bei darė projektinius darbus, parengė parodą ,,Tolerancijos namas”. Aktų salėje vyko renginys šiai dienai paminėti. Renginio metu sugužėję visų klasių mokiniai klausėsi psichologės, vienos iš gimnazijoje veikiančio Tolerancijos ugdymo centro koordinatorės Jovitos Gerbenienės kalbos. Psichologė trumpai supažindino mokinius su tolerancijos istorija ir reikšme mūsų visuomenei, pasidžiaugė minėta gimnazistų darbų paroda.

Kitą gimnazijos antrajame aukšte veikiančią Aukštelkės socialinės globos grupinio gyvenimo namų Kelmėje gyventojo Romualdo Vasiliausko kūrybinių darbų, sukurtų naudojant „Microsoft Paint” programą, parodą „Namai Lietuvoje ir pasaulyje” pristatė šių grupinių namų darbuotojos Sonata Rupeikaitė ir Agnė Grišiūtė. Šioje meno srityje autorius nėra naujokas, tai jau ketvirtoji R. Vasiliausko paroda. Piešiniuose vaizduojami kultūriniai pastatai: pilys, dvarai, bažnyčios bei kiti žymūs objektai, svarbi Ukrainos tematika.

Apie savo parodą kalbėjo ir jos autorius, pasidalinęs savo ateities vizijomis, dabar planuojantis piešti pasakų personažus. Gimnazijai Romualdas Vasiliauskas padovanojo įrėmintą savo piešinį, kuriame vaizduojama Jono Graičiūno gimnazija.

Renginio pabaigoje gimnazistų tarybos narys Adrijus Ždanko tarė padėkos žodį ir įteikė Romualdui atminimo dovaną bei gėlių, o Jovita Gerbenienė visiems palinkėjo: „Prie stebuklingų žodžių prašau ir atsiprašau nepamirškime žodžio „Tolerancija”.

Buvo labai įdomu diskutuoti tolerancijos tema pamokose ir dalyvauti renginyje. Manau, kuo daugiau kalbėsime apie toleranciją ir jos svarbą, tuo labiau mažės netolerancija „kitokiam” žmogui, religijai, nuomonei, rasei, seksualinei orientacijai ar išvaizdai mūsų visuomenėje.