Kategorija: Mokomės

Klinčių klodai susiformavo prieš 270–250 milijonų metų Permo geologiniame Žemės formavimosi periode. Pilkos spalvos klintis yra svarbiausia Lietuvos karbonatinė uoliena. Karpėnų klinčių karjeras didžiausiais karjeras Lietuvoje.

Dar neseniai atrastą Šiaurės Lietuvos kampelį. Akmenės rajone susiformavę ir daug metų kasami klinčių klodai virto unikaliu kanjonų kraštovaizdžiu, visiškai nebūdingu Lietuvai. Dar įdomiau, kad juros periodo uolienose rasta dinozaurų liekanų!

Dar 1929 m. atlikus geologinius tyrinėjimus, Karpėnuose buvo įsteigtos pirmosios kalkakmenio kasyklos. Nuo 1952 m. Akmenėje veikia cemento gamykla, o nuo 1955 m. degamos kalkės. Šiuo metu daugiausia klinčių išgaunama būtent Karpėnų karjere. Naujosios Akmenės miesto svečiai dažnai atvažiuoja pažvelgti į įspūdingą Karpėnų karjero panoramą.

1923 m. įsteigtas botanikos sodas kviečia pažinčiai su stulbinančiu augalijos pasauliu. Didžiausias Lietuvoje rožynas, brandus parkas su tvenkiniais ir romantiškais tilteliais, istorinė Aukštosios Fredos dvaro aplinka – puiki erdvė poilsiui ir turiningam laisvalaikiui: čia vyksta kultūros, mokslo, pramoginiai renginiai bei edukacinės veiklos, pažintinės ekskursijos.

Parko lankytojai turi retą galimybę pasigrožėti brandžiais egzotiniais medžiais: gelsvažiedžiais tulpmedžiais, japoniniais puošmedžiais, dviskiaučiais ginkmedžiais, tikrąja metasekvoja.

Botanikos sodui ypatingą aurą suteikia legendomis apipinto dvarininko Jozefo Godlevskio Aukštosios Fredos dvaras ir tarpukario Lietuvą menanti oranžerija. Joje auga Oginskių dvarą puošęs daugiau kaip 120 metų amžiaus valgomasis kiaušvis, noksta papajos ir bananai, su istorija ir simbolika supažindina bibliniai augalai. Parko rožyne – daugiau kaip 1 500 veislių, tarp kurių ypač vertinamos senosios, dvarų kultūrą atspindinčios rožės, kviečiama susipažinti su erškėčių ir jų hibridų kolekcija. Lankytojus vilioja atstatyta romantiškoji medinė pergolė.

Augalų ekspozicijos ir brandus parkas su įdomia,  pagal  buvusio dvaro šeimininko inicialus J ir G suformuota tvenkinių sistema, skleidžiasi ne tik kaip vieta moksliniams tyrimams. Tai tapo unikalia erdve edukacinėms, kultūrinėms veikloms: nuo spalvingo „Augalų žavadienio“, paslaptingos „Kvapų nakties“ iki „Derliaus šventės“ ir atogrąžų drugelių parodos.

Europos parkas – vienas labiausiai lankomų objektų Vilniaus apylinkėse. Jis unikalus tuo, kad po atviru dangumi galime pamatyti daugiau nei 100 eksponuojamų meno kūrinių, sukurtų ne tik lietuvių, bet ir kitų pasaulio šalių menininkų. Europos parko lokacija – Joneikiškių kaimas – pasirinktas neatsitiktinai. Šią vietovę, kuri yra netoli Vilniaus, dešiniajame Neries krante, Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė kaip Europos geografinį centrą. Gintaras Karosas sužinojęs šį faktą, sugalvojo tai įprasminti ir įkurti Europos parką.

Šiuo metu Europos parkas yra žinomas, kaip dideliame plote, kuris siekia 55 hektarus, esantis muziejus. Tačiau dar prieš įkuriant parką, 1987 metais, parko steigėjui Gintarui Karosui teko nemažai paplušėti, nes šiame plote buvo tik pelkėtas, apleistas miškas.

Europos parke vyrauja modernistinių ir postmodernių stilių kūriniai, jų yra virš šimto. Daugelis jų priklauso specifinės vietos kūrinių krypčiai. Jos negali būti vertinamos be aplinkos konteksto, kadangi šio tipo kūriniai buvo sukurti konkrečioms parko erdvėms.

Parke vyraujantis eksponavimo bruožas – netikėtumo principas. Vaikščiodami parko teritorija ir pakėlus akis į dangų, nenustebkite, nes priešais savo akis galite pamatyti vieną iš eksponuojamų kūrinių.