Japoniškas sodas

Didžiausias Europoje (16 ha) Meistro iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojo Šarūno Kasmausko kuriamas Japoniškas sodas Kretingos rajone su bonsai medelių kolekcija, akmenų zen sodu, sakuromis ir tvenkiniais.

Sodas pradėtas kurti 2007 m. pabaigoje plynoje vietoje pagal senąsias japoniško sodo tradicijas, atkartojant natūralią gamtą, kur nei vienas elementas neturi išsiskirti iš kitų. Svarbiausiai – subalansuota visuma. Tai – susikaupimo ir savęs pažinimo vieta.

Japoniškas sodas,Mažučiai,rytas,ruduo,orai

Sodas, tai vieta ir japonų kultūros pažinimui – arbatos namelyje galima susipažinti su arbatos ruošimo tradicija, pasimėgauti japoniška žalia arbata Matcha, sakurų žiedų arbata, pasijausti tikra japone – apsirengti autentišku kimono bei pabendrauti su sodo kūrėjais.

Sode vyksta japoniški festivaliai, japonų kultūros dienos, įvairūs renginiai japonų tradicijų puoselėjimui.

Į sodą atvykę svečiai turi retą progą apsigyventi tiesiog sode. Nuomojami svečių nameliai – vilos. Jų miegamuosiuose – japoniško stiliaus žemos lovos, ant kurių patiesti tradiciniai japoniški žolės čiužiniai – tatamiai. Ši vieta yra ideali žmonėms, kurie nori pabėgti nuo didmiesčio šurmulio ir trokšta atsidurti ramios gamtos prieglobstyje.

Ši vieta yra ideali žmonėms, kurie nori pabėgti nuo didmiesčio šurmulio ir trokšta atsidurti ramios gamtos prieglobstyje. Vieno aukšto su mansarda japoniško sodo nameliai yra pritaikyti net dviejų šeimų poilsiui. Abiejuose miegamuosiuose yra japoniško stiliaus žemos lovos, ant kurių patiesti tradiciniai japoniški žolės čiužiniai, Tatami.

Molėtų astronomijos observatorija

Molėtų astronomijos observatorija– astronomijos observatorija 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, 12 km nuo Molėtų ant Kaldinių kalvos, šalia Kulionių kaimo, priklausanti Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutui.

Dangaus kūnams tirti reikia giedro ir gryno oro bei tamsaus dangaus. Tiek senoji Vilniaus universiteto observatorija (įkurta 1753 metais), tiek ir Vilniuje, šalia Vingio parko esanti universiteto observatorija (įkurta 1921 metais) pamažu atsidūrė miesto ribose, todėl teko ieškoti naujos vietos. Vieta naujai observatorijai buvo parinkta Molėtų rajone 70 km į šiaurę nuo Vilniaus, ant Kaldinių kalvos (200 m virš jūros lygio) šalia mažo Kulionių kaimo (apie 10 km nuo Molėtų).

1969 metų rudenį buvo sumontuotas 25 cm skersmens Kasegreno sistemos teleskopas, surinktas iš Vilniaus universiteto observatorijoje buvusių kelių teleskopų liekanų. 1970 m. pavasarį šiuo teleskopu buvo pradėti fotometriniai žvaigždžių tyrimai. 1974 m. žvaigždžių šviesą išvydo 63 cm teleskopas. 1975 m. 25 cm reflektorius buvo pakeistas naujai nupirktu 35/51 cm skersmens Maksutovo sistemos fotografiniu teleskopu. 1975-1977 m. pastatytas observatorijos administracinis pastatas su laboratorijomis, moksline biblioteka, konferencijų sale ir viešbučiu. 1991 m. pradėtas darbas nauju 165 cm teleskopu reflektoriumi – didžiausiu teleskopu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje šiaurinėje Europoje.

Kadagių slėnis

Kadagių slėnis yra Kauno marių regioninio parko ir Arlaviškių botaninio draustinio dalis. Šlaito, apaugusio kadagiais teritorija užima beveik 5 hektarų plotą ir yra vienas didžiausių kadagynų vidurio Lietuvoje. Visas Arlaviškių botaninis draustinis užima apie 13 hektarų teritoriją. Vidutinis šlaite augančių medžių amžius yra apie 70-100 metų. Medžiai užsiveisė ir suvešėjo savaime, tad tai yra visiškai natūralus kadagynas. Be įspūdingo kadagyno Arlaviškių botaniniame parke, labiau augmenija besidomintys svečiai gali rasti ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, galima pamatyti ne visur sutinkamų paukščių.

Dabintos sala, kurios plotas su šalia esančiomis salelėmis sudaro apie 50 hektarų, yra prieglobstis didelei vandens paukščių rūšių įvairovei. Stebėti vandens paukščius saloje labiausia tinka šiltasis metų laikotarpis.

Arlaviškių arba Kadagių slėnio pažintinis takas įrengtas 2010 metais. Nuo pat atsiradimo tai yra populiariausias pažintinis takas Kauno apksrityje ir, ko gero, vienas populiariausių ir žinomiausių visoje Lietuvoje. Tako ilgis 1,3 kilometro, jis įrengtas ant aukšto Kauno marių skardžio krašto, todėl einant taku atsiveria nuostabi Nemuno, skirtingų atodangų (Nemuno slėnio, Ronakalnio) ir Dabintos dalos, esančios Kauno mariose, panorama.  Takui įveikti reikia apie 30-40 minučių.