Klinčių klodai susiformavo prieš 270–250 milijonų metų Permo geologiniame Žemės formavimosi periode. Pilkos spalvos klintis yra svarbiausia Lietuvos karbonatinė uoliena. Karpėnų klinčių karjeras didžiausiais karjeras Lietuvoje.
Dar neseniai atrastą Šiaurės Lietuvos kampelį. Akmenės rajone susiformavę ir daug metų kasami klinčių klodai virto unikaliu kanjonų kraštovaizdžiu, visiškai nebūdingu Lietuvai. Dar įdomiau, kad juros periodo uolienose rasta dinozaurų liekanų!
Dar 1929 m. atlikus geologinius tyrinėjimus, Karpėnuose buvo įsteigtos pirmosios kalkakmenio kasyklos. Nuo 1952 m. Akmenėje veikia cemento gamykla, o nuo 1955 m. degamos kalkės. Šiuo metu daugiausia klinčių išgaunama būtent Karpėnų karjere. Naujosios Akmenės miesto svečiai dažnai atvažiuoja pažvelgti į įspūdingą Karpėnų karjero panoramą.
1923 m. įsteigtas botanikos sodas kviečia pažinčiai su stulbinančiu augalijos pasauliu. Didžiausias Lietuvoje rožynas, brandus parkas su tvenkiniais ir romantiškais tilteliais, istorinė Aukštosios Fredos dvaro aplinka – puiki erdvė poilsiui ir turiningam laisvalaikiui: čia vyksta kultūros, mokslo, pramoginiai renginiai bei edukacinės veiklos, pažintinės ekskursijos.
Parko lankytojai turi retą galimybę pasigrožėti brandžiais egzotiniais medžiais: gelsvažiedžiais tulpmedžiais, japoniniais puošmedžiais, dviskiaučiais ginkmedžiais, tikrąja metasekvoja.
Botanikos sodui ypatingą aurą suteikia legendomis apipinto dvarininko Jozefo Godlevskio Aukštosios Fredos dvaras ir tarpukario Lietuvą menanti oranžerija. Joje auga Oginskių dvarą puošęs daugiau kaip 120 metų amžiaus valgomasis kiaušvis, noksta papajos ir bananai, su istorija ir simbolika supažindina bibliniai augalai. Parko rožyne – daugiau kaip 1 500 veislių, tarp kurių ypač vertinamos senosios, dvarų kultūrą atspindinčios rožės, kviečiama susipažinti su erškėčių ir jų hibridų kolekcija. Lankytojus vilioja atstatyta romantiškoji medinė pergolė.
Augalų ekspozicijos ir brandus parkas su įdomia, pagal buvusio dvaro šeimininko inicialus J ir G suformuota tvenkinių sistema, skleidžiasi ne tik kaip vieta moksliniams tyrimams. Tai tapo unikalia erdve edukacinėms, kultūrinėms veikloms: nuo spalvingo „Augalų žavadienio“, paslaptingos „Kvapų nakties“ iki „Derliaus šventės“ ir atogrąžų drugelių parodos.
Europos parkas – vienas labiausiai lankomų objektų Vilniaus apylinkėse. Jis unikalus tuo, kad po atviru dangumi galime pamatyti daugiau nei 100 eksponuojamų meno kūrinių, sukurtų ne tik lietuvių, bet ir kitų pasaulio šalių menininkų. Europos parko lokacija – Joneikiškių kaimas – pasirinktas neatsitiktinai. Šią vietovę, kuri yra netoli Vilniaus, dešiniajame Neries krante, Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė kaip Europos geografinį centrą. Gintaras Karosas sužinojęs šį faktą, sugalvojo tai įprasminti ir įkurti Europos parką.
Šiuo metu Europos parkas yra žinomas, kaip dideliame plote, kuris siekia 55 hektarus, esantis muziejus. Tačiau dar prieš įkuriant parką, 1987 metais, parko steigėjui Gintarui Karosui teko nemažai paplušėti, nes šiame plote buvo tik pelkėtas, apleistas miškas.
Europos parke vyrauja modernistinių ir postmodernių stilių kūriniai, jų yra virš šimto. Daugelis jų priklauso specifinės vietos kūrinių krypčiai. Jos negali būti vertinamos be aplinkos konteksto, kadangi šio tipo kūriniai buvo sukurti konkrečioms parko erdvėms.
Parke vyraujantis eksponavimo bruožas – netikėtumo principas. Vaikščiodami parko teritorija ir pakėlus akis į dangų, nenustebkite, nes priešais savo akis galite pamatyti vieną iš eksponuojamų kūrinių.
Visas Dubravos apyrubės rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją, kurioje auga sunkiai į vieno žmogaus glėbį telpančios pušys, savo viršūnes iškėlusios net į 33 metrų aukštį. Aukščiausia išmatuota rezervato pušis yra 38 metrų aukščio, o storiausia siekia beveik 78 metrų storį ir yra 8 kub. m tūrio. Visai čia pat, krūvomis guli išvartyti ir apipuvę išdžiuvėliai.
Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km. ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais 8 informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis. Šis takas buvo įrengtas dar 2005 metais ir per tą laiką jį ypatingai pamėgę vietiniai Vaišvydavos gyventojai.,
Didžioji dalis pažintinio tako (apie du trečdalius) eina mišku, likusi dalis – pati įdomiausia ir gražiausia – per aukštapelkę. Ar įveikti mišką ir pasimėgauti aukštapelkės vaizdais pabaigoje kelionės, ar pradėti nuo aukštapelkės galite rinktis patys. Automobilį pasistatyti galima tiek viename, tiek kitame tako gale. Nenorintys ar neturintys galimybių eiti ilgesnio atstumo gali pasirinkti ir apžiūrėti tik įdomiausiąją tako dalį. Dubravos pažintinis takas per mišką driekiasi miško paklote, kelionės kryptį nurodo rodyklės, pakeliui informaciniuose stenduose galima susipažinti su supančia aplinka. Kadangi miškotvarka vietovėje neleidžiama, reikia būti atsargiems, kad neužkliūti už seno nuvirtusio medžio ar nepaslysti ant drėgnų samanų, taip pat vasarą būti pasiruošus uodų atakoms.
Tuo tarpu aukštapelke nutiestas medinis takas. Medinėmis lentelėmis grįstas kelias užlipus ant jo nuo miško pusės daro lankstą ir vingiuoja per žliugsinčią pelkę. Nepakartojamą pojūtį sukuria tai, kad šioje vieta jau 50 metų neliesta žmogaus rankos, tad seni išvirtę medžiai, samanos, kerpės ir pelkės drėgmė suformavusi įspūdingą gamtovaizdį. Medinio tako pabaigoje yra laipteliai, kurie veda į apžvalgos aikštelę, nuo kurios paskutinį kartą galima pasigrožėti vienintelia Lietuvoje rezervatine apyrube. Šalia įkurtoje poilsiavietėje galima užkąsti ar tiesiog prisėsti pailsėti.
Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas – beveik 30 kvadratinių metrų. Pirmajame aukšte yra 27,75 m2 amfiteatras žmonių susibūrimams, nedideliems renginiams ar tiesiog poilsiui.Apžvalgos bokšto įrengimo tikslas – sudaryti lankytojams palankias sąlygas susipažinti su vienomis pagrindinių Biržų regioninio parko vertybėmis – Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefu.
Kirkilų apžvalgos bokšto neįmanoma supainioti su jokiu kitu. Išskirtinės architektūros statinys traukia lankytojus ne tik savo išvaizda, bet ir nuo viršaus atsiveriančiais vaizdais į Kirkilų karstinius ežerėlius. Ne tik Kirkilų, bet ir Biržų vardu vadinamas apžvalgos bokštas yra vienas gražiausių Lietuvoje.
Marvelė – 8,3 km upelis Kauno rajone ir Kauno miesto pietinėje dalyje. Nutolęs 7 km nuo miesto centro. Marvelės žemupio pakrantėje stūkso Marvelės piliakalnis.
Kaskados šioje vietoje atsirado 1881 metais, vykdant Kauno tvirtovės statymo darbus. Kadangi tiltai turėjo atlaikyti sunkią karinę techniką, siekiant apsisaugoti nuo vandens išmušamų duobių, nuspręsta vandenį pakreipti kaskadomis, taip atsirado Marvelės upės kaskados.
Prieš kelerius metus sutvarkytą vaizdingą Marvelės upės slėnį patogu pasiekti automobiliu, tam šalia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Patogu keliauti ir dviračiu, o atvykus jį palikti prie specialiai įrengtų stovų. Na, o keliaujantieji viešuoju transportu turėtų sekti 32-to autobuso maršrutą, jis veža iki pat šio lankytino objekto, reikia išlipti stotelėje ,,Pakalnės gatvė“. Pasiryžusieji pasiekti šį objektą nuo senamiesčio pėsčiomis – užtruks apie valandą.
Šį krioklį galima pasiekti važiuojant nuo Akademijos arba iš Aleksoto. Pasirinkus pastarąjį kelią, reikėtų ties Valstybinės mokesčių inspekcija sukti į Europos prospektą, vėliau į Julijanavos gatvę. Važiuojant šia gatve neįmanoma nepastebėti ženklo, skelbiančio apie slėnį.
Kaskados akmeninio tilto per upę prieigose pastatytos 1881 m. Istorinės slėnio nuotraukos byloja, kad slėnio krantus vokiečių okupacijos metais jungė lyninis tiltas. Juo iš Ringaudų merginos eidavo į pasimatymus su vokiečių lakūnais, įsikūrusiais Kauno miesto teritorijoje.
